Žemi mokymosi pasiekimai – tai matomas rezultatas, tačiau už jo gali slypėti labai įvairios priežastys: motyvacijos stoka, ankstesnių mokymosi spragų pasekmės, nepasitikėjimas savo gebėjimais, pasikartojančios nesėkmės, mokymosi sunkumai, santykis su mokymusi ar mokytoju. Tačiau žemi pasiekimai kviečia pažvelgti ne tik į mokinį – svarbu kelti klausimus ir apie tai, kaip mokome, kokią pagalbą suteikiame ir ar mūsų taikomi ugdymo metodai padeda konkrečiam mokiniui judėti pirmyn.
Lapkričio 4 d. Prienų kultūros ir laisvalaikio centre įvyko Prienų švietimo pagalbos tarnybos organizuota rajoninė mokytojų konferencija „Kas slypi už žemų mokymosi pasiekimų?“. Renginys subūrė gausų būrį švietimo bendruomenės narių, pasiryžusių geriau suprasti mokinių patiriamus sunkumus ir kritiškai įvertinti savo taikomas ugdymo praktikas.
Konferencijos dalyvius pasveikino Prienų švietimo pagalbos tarnybos direktorė Danguolė Damijonaitytė ir Prienų rajono savivaldybės administracijos Švietimo ir sporto skyriaus vedėjas Rimvydas Zailskas, palinkėjęs konstruktyvaus darbo ir prasmingų įžvalgų. Renginyje taip pat dalyvavo šio skyriaus vyriausiosios specialistės Laura Revinskienė ir Renata Pavlavičienė.
Organizuodami konferenciją siekėme pažvelgti giliau – ne tik konstatuoti žemus mokymosi pasiekimus, bet ir pabandyti suprasti, kas už jų slypi bei ką galėtume daryti kitaip. Konferencijos metu pristatyti trys vertingi pranešimai. Lektorė, mokytoja ir pedagoginių metodikų autorė Julija Glinskė dalijosi įžvalgomis apie diferencijavimą ir tvarių ugdymo struktūrų kūrimą. Kultūros edukatorė, asociacijos „Kūrybinės jungtys“ narė Vida Narveišytė analizavo autentiškos lyderystės reikšmę mokykloje, o psichologė Laura Dubosaitė atskleidė, kokią didelę įtaką mokinių mokymosi motyvacijai turi mokinio ir mokytojo tarpusavio sąveika.
Konferencijoje nesiekėme pateikti vieno universalaus recepto. Pranešėjų įžvalgos buvo jungiamos su pedagogų profesine patirtimi, todėl antrojoje renginio dalyje dalyviai įsitraukė į profesinius dialogus grupėse. Padėdami moderatorių Julijos Glinskės, Vidos Narveišytės, Lauros Dubosaitės ir Rasos Alaburdienės, pedagogai diskutavo apie mokinių motyvacijos stoką, situacijas, kai mokytis tampa per sunku, taip pat apie komandinio suaugusiųjų darbo svarbą sprendžiant su konkretaus mokinio mokymusi susijusius iššūkius.
Profesinių dialogų metu dalyviai, remdamiesi savo patirtimi, buvo kviečiami išgryninti po vieną svarbią įžvalgą ir pasiūlyti po vieną konkretų pokytį, galintį padėti gerinti mokinių mokymosi pasiekimus. Toks darbas skatino ne tik įvardyti problemas, bet ir ieškoti realių sprendimų, kuriuos būtų galima pritaikyti kasdienėje ugdymo praktikoje.
Konferenciją užbaigė bendras grupių įžvalgų ir pasiūlymų apibendrinimas. Jis tapo galimybe pasidalyti išgirstomis mintimis, įvertinti skirtingas patirtis ir išsinešti naujų idėjų tolesniam profesiniam augimui bei kasdieniam darbui mokykloje.
Konferencija dar kartą priminė, kad už kiekvieno mokinio mokymosi rezultato slypi kur kas daugiau nei pažymys – tai jo patirtys, emocijos, motyvacija, santykiai ir aplinka. Siekiant geresnių mokymosi rezultatų, svarbu matyti ne tik tai, ko mokinys dar nepasiekė, bet ir tai, kas galėtų padėti jam augti, patikėti savo jėgomis ir patirti mokymosi sėkmę.
